- skradžiai
- 2 skrãdžiai praep. su gen. ir acc. DŽ1 kiaurai (per ką): Gavėnia jau ėjo į pabaigą, dėl to rogių pavažos smego skradžiai sniegą J.Balt. Ratai lenda skradžiai žemę Srj. Velnias nuejo skrãdžiai žemių Slk. Kai numirsi, i nueisi skrãdžiai žemę Dglš.
◊ eĩk (tu) skrãdžiai žẽmę (žẽmės Gdr, žẽmių Slk) KlbIV89(Mlk) toks keiksmas: Eik tu skradžiai žemę nuo mano galvos! BsMtI33. kaĩp (tarýtum) skrãdžiai žẽmės (žẽmę) [prasmègti] be ženklo, be pėdsako, visai (dingti, prapulti): Jis dingo, tarytum skradžiai žemės prasmego rš. Prapuolė kaĩp skrãdžiai žẽmę Sdk.kad (tu) kur̃ skrãdžiai žẽmę (žẽmės Kpč) Vs toks plūdimas: Kad jis kur̃ skrãdžiai žẽmės – išėjo ir nepareina! Prn. kad (tu) skrãdžiai žẽmės (žẽmę, svíetą) nueĩtum (nugarmė́tum DŽ1, pranỹktum Zr, prasmègtum Mrj) toks plūdimas: Kad tu prasmegtum skradžiai žemės, prakeiktasai! rš. Kad anas skrãdžiai žẽmę nugarmė́tų, kaip man nusbodo! Užp. Kad tu skrãdžiai žẽmę prasmegtái! Krok. Kad tu, bjaurybe, skrãdžiai žẽmę nueĩtum! Kt. Kad tu skrãdžiai svíetą nueĩtum! Krsn. nórs skrãdžiai žẽmės prapùlk sakoma, patekus į nemalonią, gėdingą situaciją: Tokią sarmatą apturėjau – nórs skrãdžiai žẽmės prapùlk Upn.
Dictionary of the Lithuanian Language.